Tu esi gimusi būti laiminga. Giedrė

Dažnai po konsultacijų, veiklų, projektų užduodavau sau klausimą: kodėl tokia didelė dalis moterų šiandien yra daugiau nusivylusios negu stiprios, greičiau save nuvertinančios negu pasitikinčios, labiau vienišos, nei besidžiaugiančios ir tikrai daugiau individualios, nei atviros ir palaikančios? Vaikystės traumos, aplinka, padidėjęs tempas, išaugusi konkurencija, skausmingos patirtys, išdavystės? Visiems tiems dalykams drąsiai sakau TAIP. Jau esu prakalbėjus daugiau nei 300 valandų su moterimis ir tai tik kaip mažas valerijono lašas vandens puodelyje padėjęs susivokti koks yra esminis skirtumas tarp to kas buvo ir to kas yra.

Per visą žmonijos istoriją šeimų nariai iš kartos į kartą gyveno labai arti vieni kitų ir buvo glaudžiai susiję. Namų ruošos darbus, tokius kaip maisto gaminimas, laukų sėjimas, drabužių skalbimas, rūpinimasis vaikais ir derliaus nuėmimas, dažnai dalijosi visa šeima. Moterys turėjo stiprų socialinį palaikymo tinklą, kuriuo galėjo pasikliauti ir į jį atsiremti. Jų mamos, seserys, tetos buvo visuomet šalia. Veikdamos kartu jos „išventiliuodavo“ (taip šį procesą vadina psichologai) tarškėdamos kartu. Pasiguosdavo, pasidžiaugdavo, pasidalindavo ir palaikydavo viena kitą. Gruzijoje netgi susėdus prie stalo maistas dedamas tik į bendrus indus, kad kiekvienas pakėlęs bulvių puodą paduotų kitam taip kurdamas savyje duotybę dalintis. Gaila, tačiau šiandien to stipraus, kokybiško, artimo, gyvo tinklo nebeliko. Moterys liko emociškai izoliuotos ir pradėjo laukti, tikėtis, kad visus jos poreikius patenkins jos gyvenime atsiradęs vyras. Noras, kad jis būtų vyriškas vyras, karys, užkariautojas, draugė, bičiulė, guodėja, palaikantis, įkvepiantis, trokštantis, norintis, patariantis. Džiaugiuosi, kad ne visos galios atiduotos vyrams 😊

Šiandien dauguma mūsų atsiskyrėme nuo mamų, seserų, draugių, bandome išgyventi, viskuo pasirūpinti, nusipelnyti komplimento, užsitarnauti pagyrimą, uždirbti pripažinimą, atrasti ramybę ir kartu būti didvyre. Ir kartais tau iš vienatvės jausmo tikrai norisi kaukti, kartais supykus norėtum išsirėkti, bet nėra kas tave palaikytų ir išgirstų. Kartais tau norisi visus išbučiuoti iš laimės, bet nėra su kuo pasidalinti, kartais tau taip reikia apkabinimo, o prie ko prisiglausti nėra. Ar yra kas gali priimti mane, tokią kokia esu šiame momente?

Moteriai tai gyvybiškai reikalinga, juk tik moterys būdamos drauge gali viršyti visus panaudotų žodžių limitus, tik jos gali apkabinti tave kai tau skauda širdį, tik jos galės tave suprasti kai tavo svarstyklių rodyklė padidėjo, tik jos galės klausytis dvi valandas ir kalbėti apie madas ar gražias sukneles. Tik moteris supras ką reiškia tavo hormonų audros, tik ji supras ką reiškia jaustis nereikalingai, juk moteris yra tavo prigimtis, tad galią ir palaikymą susigrąžink, kurdama naują TIKRĄ moteriškos bendrystės socialinį tinklą!

Būtent tokį artimą, palaikantį, išklausantį ir priimantį tinklą mes kuriame Avilyje. Čia tu esi visuomet laukiama, nesvarbu ar šiandien yra laimingiausia diena tavo gyvenime, ar esi duobėje, iš kurios išlipti, atrodo, vilčių tiesiog nėra. Čia mes kartu džiaugiamės viena kitos sėkme ir kartu verkiame, kai atsitinka kažkas, dėl ko ima riedėti ašaros.

Mieloji, noriu Tau pasakyti štai ką: Jei tau nedrąsu, tave gąsdina nežinomybė, tu nesijauti jaukiai nepažįstamų žmonių būryje, tuomet kviečiu tave tiesiog aplankyti mūsų namus ir susipažinti prie arbatos puodelio su viena iš mūsų moterų. Mes čia esame viena dėl kitos.
Jei nori apsilankyti susipažinimui, parašyk mums laišką ir sutarkime susitikimą prie puodelio arbatos.